- nelabukas
- nelabùkas sm. (2) žr. nelabasis: 1. Krg Pačiu vidurnakčiu gali nelabùką susitikti Vdk. Nueinąs jis, žiūrįs – du nelabukai besitampą Sln. Nekeik, nelabukas girdi Krž. Ale tam ežere užsilaikęs vienas nelabukas, kurį žmonės kipšu vadina BsV333. 2. Visi tos kaimos bernai tokie nelabukai, ka tik žmogų apjuokti, apšydyti Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.